Kritinės pedagogikos supratimas ir įtaka žinių kaupimui

Doctoral studentVilnius UniversityFaculty of PhilosophyDepartment of EducologyUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. +370 645 7 82 48e-mail: janete.zygmantas@gmail.comŠio straipsnio tikslas – supažindinti su pagrindiniais žinių formavimo principais, labiausiai pabrėžiant kritinės pedagogikos, kurios šaknys, savo ruožtu, remiasi brazilų filosofo Paulo Freire’s keliamomis idėjomis, postuluojamus teorinius konstruktus.Despotiškos socialinės jėgos bandė suformuoti žmonių požiūrį į save pačius ir savo vaidmenį visuomenėje. Vis dėlto auklėjamieji veiksmai, besiremiantys žmonių išlaisvinimu iš tokių engėjiškų situacijų, suteikia jiems galimybę ne tik suvokti savo, kaip kultūros ir žinių kūrėjų, vaidmenį, bet ir savarankiškai bei atsakingai naudotis šiomis žiniomis.Kita vertus, jei žmonės netenka teisės kalbėti ir neturi galimybės susieti ankstesnių ir naujų žinių, kurios tiesiog įkalamos jiems į galvas per naratyvinį diskursą, jie prie to paprasčiausiai prisiderina ir prisitaiko. Jie neturi kito pasirinkimo, kaip tik atkurti tai, ką yra gavę ir suvokę, pasitelkdami kažkokį naivų mąstymą, lydimą magiško supratimo, kuris labai greitai išnyksta. Atsižvelgiant į tai, tokie teoriniai apmąstymai rodo, kad švietimas turi nuolatinį tikslą – suteikti mokytojams ir mokiniams (pastarieji yra nebaigusios formuotis būtybės ir vyksta jų tapsmo procesas), galimybę (at)kurti savo pačių pasaulį, save pačius ir todėl veikti kaip partneriams ir tyrinėtojams kritiniame žinių formavimo procese. Jei šios pastangos bus sėkmingos, galima teigti, kad abi šalys patyrė conscientização.