Open AccessPostmodernios minties reikšmė švietimo kaitai
Author(s) -
Lilija Duoblienė
Publication year - 2009
Publication title -
acta paedagogica vilnensia
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
SCImago Journal Rank - 0.124
H-Index - 1
eISSN - 1648-665X
pISSN - 1392-5016
DOI - 10.15388/actpaed.2009.22.3073
Subject(s) - physics , philosophy , theology , humanities
Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarėVilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (8 5) 266 76 25El. paštas: lilija.duoblienė@fsf.vu.ltStraipsnyje analizuojama šiuolaikinės švietimo ir ugdymo problemos remiantis postmodernizmo filosofų (J. F. Lyotard’o, J. Derrida, R. Rorty, M. Foucault) ir ypač ugdymo filosofų (S. Parkerio, R. Edwardso, R. Usherio, P. McLareno, H. A. Giroux, P. Trowlerio) įžvalgomis. Iš postmodernios minties perspektyvos aptariami tokie ryškėjantys ugdymo ypatumai kaip reliatyvizmas ir neapibrėžtumas, ugdymo turinio sumaištis, naujas ironiškas žodynas ir autoritetų praradimas. Daugiausia dėmesio skiriama švietimo, kaip teksto ir naratyvo, sampratai atskleisti ir sykiu reflektuoti kalbinius švietimo žaidimus, siekiančius ideologinių tikslų. Analizuojant šiuolaikinius švietimo ypatumus, parodoma jų natūralus, organiškas atsiradimas iš modernios gyvenimo sandaros, tų ypatumų teigiamybės, padedančios pašalinti švietėjų baimes dėl stabilumo neužtikrinančios ateities, jaunosios kartos rytojaus. Galiausiai bendrinama, kad postmodernioji mintis, besiskverbianti į švietimą, ne tik kelia abejonių dėl ugdymo, bet ir jas išsklaido.