Filosofinės abejonės dėl mąstymo ir jausmų priešpriešos moralinio ugdymo procese

Profesorė humanitarinių mokslų (filosofijos) daktarėVilniaus pedagoginio universiteto Filosofijos katedraŠevčenkos g. 31–228, LT-03111 VilniusTel. (8 650) 6 32 74El. paštas: jurabara@gmail.comŠiame tyrime siekiama įsiklausyti į argumentus, kuriuos teikė dvi skirtingos, netgi priešingos mokyklos, formuluodamos moralinio ugdymo prielaidas. Viena jų pabrėžė proto vaidmenį moraliniame ugdyme (Sokratas, Kantas, Hare’as, Popperis), kita (Hume’as, Scheleris, Rorty, Williamsas) – jausmų svarbą. Pastebimas ne tik šių išeities taškų skirtingumas, bet ir nesuderinamumas. Tačiau straipsnio autorė prieina prie išvados, kad ši priešprieša, pasiekianti ir šiuolaikinę ugdymo filosofiją, yra pernelyg sureikšminama ir pasiūlo ieškoti tarpusavio dermės tarp dviejų skirtingų asmens galių – proto ir jausmo, pasitelkus vaizduotę, jas sujungiant. Nors problema nėra paprasta ir nukrypimai į vieną ar kitą pusę visada galimi, moralinio ugdymo tikslas galėtų būti šių dviejų galių dermė – moraliniam ugdymui panaudojami ir filosofiniai, ir literatūriniai tradicijos aspektai.