Nebaigtų sakinių metodas jaunesniųjų moksleivių tyrimui ir auklėjimui

Straipsnyje aprašoma nebaigtų sakinių metodika – viena iš dažniausiai taikomų vertinant asmenybę ir nuostatas. Analizuojamas metodikos rengimas ir taikymas bandomajame tyrime. Atsižvelgdami į bandomojo tyrimo duomenų preliminarią analizę teigiama, jog nebaigtų sakinių metodas – jautrus instrumentas mokinių nuotaikoms, asmenybei, jos ypatumams tirti – gali būti taikoma kaip papildoma priemonė ir jaunesniųjų moksleivių tarpusavio santykiams, požiūriui į mokyklą, mokytojus ir mokymąsi atskleisti. Nebaigtų sakinių metodas turi tiek diagnostinio lankstumo ir interpretacinės vertės, kiek tyrėjas turi kiekybinės bei kokybinės analizės ir lyginimo, taip pat abiejų procesų vertinimo patirties. Reakcijų į nebaigtus sakinius interpretavimas reikalauja visų pirma gilaus testo psichometrinių ribotumų supratimo, antra, patvirtinančios informacijos iš kitų šaltinių (kaip antai, kiti testai, rašiniai, pokalbiai, stebėjimai), trečia, jautraus sveiko proto tyrėjo praktiko, kuris supranta pašalinių veiksnių ypatumus atsakinėjančiam individui ir tyrimo aplinkai, pripažįsta ir savo paties teorinį šališkumą, o tai gali inicijuoti neteisingas interpretacijas ir veikimo rekomendacijas. Formuluoti teisingas išvadas, remiantis nebaigtų sakinių metodu, galima tada, jei tyrėjas yra įgijęs praktinių įgūdžių daryti pagrįstus sprendimus pagal subjektyvias nuomones.