Vyresniųjų moksleivių darbinio apsisprendimo sunkumai ir trūkumai

Profesinio apsisprendimo stabilumui, dinamikai ir sėkmei, asmenybės profesiniam tapsmui įtakos turi daugelis veiksnių: socialiniai, ekonominiai, psichologiniai, sveikatos, ugdymo ir t.t. Remiantis šiais profesinio apsisprendimo veiksniais, profesinio orientavimo sistema turi rengti jaunimą optimaliam ir sąmoningam rinkimuisi, kad individo poreikiai, polinkiai, interesai, vertybės, gyvenimo planai atitiktų pasirinktos profesijos reikalavimus. Tačiau atlikus IX ir XII klasių moksleivių tyrimus išryškėjo kad šių klasių moksleiviai dar tik formuoja savo gyvenimiškus planus, kurie dažnai yra prieštaringi. Labai ryški profesinių ketinimų nepastovumo problema. Renkantis profesiją nemažai devintokų orientuojasi ne į savo individualias psichikos ypatybes, bet labiau į konkrečiai neapibrėžtas socialines vertybes, kaip, pvz., „daryti gera žmonėms”, „atnešti žmonėms naudą” ir pan. Savianalize ir savęs pažinimu nepasižymi ir dvyliktokai. Taip pat išryškėjo tokios tendencijos: didelis mokymosi krūvis neskatina moksleivių siekti aukštesnio pažangumo, reikalingo stojant į pageidaujamą specialybę; nemažai mokinių neturi susiformavusių planingo, kūrybingo darbo įgūdžių; geras mokymasis, gabumų turėjimas daugelyje sričių taip pat trukdo apsispręsti, ypač stokojant savižinos.