Krikščioniškojo dorovinio idealo ugdomoji reikšmė

Asmenybės tapsmui ypač reikšmingas yra dorovinis idealas, kurio turinį sudaro vaizdiniai apie dorovinį tikslą, apie tobulą žmogų, jo gyvenimo prasmę. Žmogaus sąmonėje dorovinis idealas kristalizuojasi kaip vientisas vaizdinys apie žmogaus gyvenimo kryptį, ir turinį, apie žmogaus vietą ir paskirtį gyvenime. Kyla klausimai, koks turėtų būti žmogaus gyvenimo tikslas, koks turėtų būti tobulas žmogus, kokiomis dorovinėmis savybėmis jis turėtų pasižymėti, kokie turėtų būti jo santykiai su kitais žmonėmis, su artimiausia ir tolimiausia aplinka, su medžiaginėmis ir dvasinėmis vertybėmis, su pačiu savimi? Atsakymus į šiuos klausimus gali pateikti krikščionybė ir krikščioniškasis ugdymas. Straipsnyje remiantis literatūros analize ir pedagogine praktika išgryninami svarbiausi krikščioniškojo dorovinio idealo, kurio pagrindą sudaro Dievo ir artimo meilė, komponentai, analizuojama jų raiška, aptariama įtaka asmenybės brandai, nagrinėjamos formavimosi prielaidos ir sąlygos. Pabrėžiama, kad ypač daug įtakos dorovinio idealo formavimuisi turi mokytojo asmenybė, jo krikščioniškoji pasaulėžiūra ir jos atspindžiai kasdieniame elgesyje. Mokytojas, siekiantis sužavėti mokinius aukštais doroviniai idealais, pirmiausiai pats turi būti pavyzdys.