Emocijų kartografija: subjektyvios lietuvių emigrantų patirtys

Santrauka. 2018 m. lietuvių emigrantų apklausa atskleidė nerimą keliantį faktą: 56,7 proc. apklaustųjų, gyvendami Lietuvoje, jautėsi nereikalingi. Tai paskatino pasigilinti į išvykstančiųjų emocijų rinkinius: išvykstančiųjų individualių patirčių įvairovę, jų subjektyvų vertinimą bei poveikį savijautai gyvenant Lietuvoje. Straipsnio tikslas – išskleisti išvykstančių lietuvių emocijas ir aptarti subjektyvias jų patirtis bei iš to plaukiančią emocinę savijautą. Empirinio tyrimo metu apklaustiesiems suteikta galimybė atsakyti į atvirą klausimą leido gauti daug įvairialypės informacijos apie išvykstančiųjų emocijų rinkinius, pavyzdžiui, pyktis, liūdesys, baimė, neviltis ar net pasibjaurėjimas, išsakomus tiek asmeniniuose, tiek abstrakčiuose pavyzdžiuose, apimančiuose tiek tarpasmeninius santykius, tiek santykius su valdžia. Akivaizdu, kad tokiais emocijų ištekliais negali remtis pozityvūs santykiai (nesvarbu, ar kalbėsime apie tarpasmeninius, ar apie asmens ir institucijos santykius). Tyrimas leidžia atsargiai daryti prielaidą apie audringą apklaustųjų emocijų bangavimą kaip tam tikrą atsaką į augantį valstybės biurokratizavimą ir procedūrinimą. Duomenys rodo, kad perteklinis valdžios kišimasis į privačią sferą sukelia neigiamas visuomenės emocijas, kurios ilgainiui perauga į dalies žmonių išgyvenamą nerimą ar net socialinį kentėjimą, galiausiai smarkiai paskatina nuspręsti išvykti ir ilgai išliekančias nuoskaudas tėvynės atžvilgiu. Raktažodžiai: emocijos, neapykanta, pyktis, nusivylimas, Lietuva, emigrantai, kokybinis.