Psychological capital, self-compassion, and life satisfaction of unemployed youth

Background. Youth unemployment is currently one of the biggest problems in European society. It can reduce the economic prosperity and psychological well-being of unemployed youth. Positive psychological capital (PsyCap) and self-compassion are linked with a number of positive constructs. Those include satisfaction with life, positive affect and personal initiative to make needed changes in one’s life. Thus, PsyCap and self-compassion could be promising resources enhancing the psychological well-being of unemployed youth. The aims of the study are: 1) to reveal relation between PsyCap and self-compassion with life satisfaction of unemployed youth; 2) to investigate the difference between PsyCap and self-compassion for higher and lower levels of life satisfaction among unemployed youth. Methods. The sample consisted of 80 unemployed Lithuanians aged 19-29 (38% male, 62% female). The Psychological capital questionnaire (Luthans et al., 2007), Satisfaction With Life scale (Diener et al., 1985), and Self-Compassion scale (Neff, 2003a) were used in the study. Results. Positive and significant correlations were found between PsyCap and life satisfaction. Moreover, we found positive and significant correlations between PsyCap components and all positive self-compassion components. Although life satisfaction positively correlates with total self-compassion, however, not all positive components of self-compassion correlate with the life satisfaction of unemployed youth. Furthermore, unemployed youth highly satisfied with life had higher levels of PsyCap and self-compassion compared to unemployed youth who were less satisfied with life. Conclusions. Our findings revealed positive correlations between PsyCap and self-compassion with life satisfaction of unemployed youth. Future research is needed in order to explore the causality between variables.Darbo problema. Jaunimo nedarbas – aktuali Europos Sąjungos problema. Bedarbystė gali sumažinti nedirbančių jaunų žmonių ne tik ekonominę, bet ir psichologinę gerovę. Pozityvus psichologinis kapitalas ir atjauta sau yra susiję su tokiais pozityviais konstruktais kaip pasitenkinimas gyvenimu, pozityvios emocijos ir iniciatyva, keičiant savo gyvenimą. Tyrime keliama prielaida, kad pozityvus psichologinis kapitalas ir atjauta sau gali stiprinti jaunų bedarbių psichologinę gerovę. Tikslas – atskleisti pozityvaus psichologinio kapitalo, atjautos sau ir pasitenkinimo gyvenimu ryšius jaunų bedarbių imtyje. Tiriamieji ir metodai. Tyrime dalyvavo 80 jaunų Lietuvos bedarbių (38 % vaikinų ir 62 % merginų, kurių amžius 19–29 m.). Tyrime naudoti instrumentai: Psichologinio kapitalo klausimynas (Luthans et al., 2007), Pasitenkinimo gyvenimu skalė (Diener et al., 1985) ir Atjautos sau skalė (Neff, 2003a). Rezultatai. Jaunų bedarbių pasitenkinimas gyvenimu buvo teigiamai susijęs su psichologiniu kapitalu ir atjauta sau; psichologinio kapitalo komponentai buvo teigiamai susiję su visais atjautos sau komponentais. Jauni bedarbiai, kurie buvo labiau patenkinti gyvenimu, pasižymėjo didesniu psichologiniu kapitalu ir atjauta sau, lyginant su jaunais bedarbiais, kurie buvo mažiau patenkinti gyvenimu. Išvados. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia, kad psichologinis kapitalas ir atjauta sau gali būti reikšmingi resursai stiprinant jaunų bedarbių psichologinę gerovę