Socialinės medijos – taikioji rezistencija ar naujasis „kliktyvizmas“?

Šiame straipsnyje bandoma pagrįsti arba paneigti prielaidą, kad socialinės medijos įgyja vis didesnę reikšmę šiandieninėje visuomenėje, o per socialinius tinklalapius kaip „Facebook“ ar „Twitter“ formuojama nauja pasyvaus (taikaus) pasipriešinimo forma. Atsižvelgiant į šiuos aspektus keliamas svarbiausias klausimas: ar socialinių medijų platformoje įgytos patirtys gali būti transformuojamos į realias fizines erdves, o galbūt priešingai – socialinės medijos skatina išskirtinai virtualių internetinių (protesto) judėjimų formavimąsi. Individai neturi poreikio realioms masinėms demonstracijoms, mitingams, protesto akcijoms, tad formuojasi tokie reiškiniai kaip slaktyvizmas (angl. slacktivism) – tingus aktyvizmas, kliktyvizmas (angl. clicktivism) – paspaudimų aktyvizmas, fotelio aktyvizmas (angl. armchair activism), klaviatūros aktyvizmas (angl. keyboard activism).This article aims to confirm or disconfirm the hypothesis that social media acquire ever greater importance in contemporary society and that social networking websites such as Facebook and Twitter are fashioning a new form of passive (peaceful) resistance. Can the experiences gained on the platform of social media be transformed into actions in real physical spaces, or is it the case that, on the contrary, social media promote the formation only of exclusively virtual internet movements of protest because individuals no longer feel the need for participating in real mass demonstrations, meetings, and protest actions? The latter case would explain the appearance of such phenomena as slacktivism, lazy activism, clicktivism, armchair activism, and keyboard activism