IMAGE OF CHURCH IN THE CONTEMPORARY SACRAL ARCHITECTURE OF LITHUANIA / BAŽNYČIOS ĮVAIZDIS ŠIUOLAIKINĖJE LIETUVOS SAKRALINĖJE ARCHITEKTŪROJE

Santrauka Ilgus simtmecius sakralinė architektūra buvo suvokiama kaip daugialypis Bažnycios mokymo, tradicijos ir esamo laikotarpio atspindys, simbolis. Tai lyg tiltas, jungiantis praeities patirtį ir žinias su dabarties ir ateities žmogiskąja pilnatve. Katalikiskos sventovės, kaip ir pati religija, rėmėsi Kristaus mistinio kūno prasme (Corpus Christi) ir simbolika tiek liturgijos apeigose, tiek architektūrinėje bažnycios sampratoje. Iki Vatikano II Visuotinio Bažnycios susirinkimo buvo įprasta bažnycios pastatą vadinti Dievo namais (Domus Dei), taciau XX a. bažnycios paradigma radikaliai pasikeitė, Bažnycia imama suvokti kaip Dievo tauta (Populus Dei), o pastatas – Dievo žmonių namais (Domus Ecclesiae). Sie esmingi pokyciai itin atsispindėjo sakralinės architektūros raidoje. Straipsnyje analizuojamos istorinės pokycių aplinkybės ir jų raiska Vakarų sakralinėje architektūroje. Naudojantis sios tyrimo dalies įžvalgomis, lyginama, kaip XX a. liturginių reformų ir bažnycios įvaizdžio paradigmos kaita veikė s...