4-ąjį Lietuvos istorikų suvažiavimą prisiminus

2017 m. rugsėjo mėn. Kaunas trumpam vėl tapo laikinąja sostine. Tik šį kartą ne Lietuvos valstybės, o Lietuvos istorikų bendruomenės. Mat čia praūžė 4-asis Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto organizuotas Lietuvos istorikų suvažiavimas, kuris rengtas ir dedikuotas ypatingai sukakčiai – artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – paminėti. Tuo tikslu buvo parinktas ir pavadinimas Vasario 16-osios Lietuva: pirmtakai ir paveldėtojai. Būtent su šia tema siejosi ir pirmasis plenarinis pranešimas, kurį maloniai perskaitė garbus svečias, o kartu ir senas Lietuvos istorikų bendruomenės bičiulis prof. dr. Joachimas Tauberis iš Hamburgo universiteto. Jis pabrėžė aplinkybes, kuriomis Lietuvos Taryba galėjo paskelbti Vasario 16-osios aktą, taip pat akcentavo, kad Tarybos laimėjimas buvo ne tik užtvirtinta nepriklausomos Lietuvos su sostine Vilniuje idėja, bet ir tai, kad būsimoji valstybė turėjo tvarkytis demokratiniais pagrindais. Taip buvo pristatyta istorinio sprendimo reikšmė praėjus šimtui metų. Vėliau ėjo įvadinė diskusija, kurioje dalyvavo gausus ekspertų būrys iš įvairių institucijų: kalbėjo prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams prof. dr. Alfonsas Eidintas, Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Česlovas Laurinavičius, Vilniaus universiteto prof. dr. Raimundas Lopata, Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Andžejus Pukšto. Diskusiją moderavo ir įsitraukti auditoriją kvietė Lietuvos istorijos instituto direktorius, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Rimantas Miknys. Šioje diskusijoje daugiausia svarstyta, kiek Vasario 16-oji buvo geopolitinis stebuklas, o kiek tai buvo tikslingas žmonių valios pasiryžimo rezultatas. Po šių diskusijų įvairių sričių istorikai tikrai neskubėjo skirstytis, o ilgai tęsė neformalias diskusijas. Vėliau dvi dienas laukė įtemptas darbas sekcijoje. Didelio tautinio atgimimo ekspertų dėmesio susilaukė sekcija Vasario 16 d. ištakos: modernėjanti Lietuvos / lietuvių visuomenė, kurioje buvo svarstomi klausimai: kiek Rusijos imperijos valdžia protegavo lietuvių tautinio judėjimo atstovus, o kiek jų siekiams trukdė. Aktuali buvo ir sekcija Atminties tyrimai ir istorijos politika: naujovės, kontroversijos, debatai, kadangi joje iš akademinės pusės stengtasi įvertinti ir labai aktualias diskusijas visuomenėje, pavyzdžiui, apie