ŪKIŲ EKONOMINĮ GYVYBINGUMĄ LEMIANTYS VERSLUMO VEIKSNIAI

Žemės ūkio subjektų gyvybingumo klausimas yra svarbus visame pasaulyje. Todėl mokslinė problema – įvertinti verslumo veiksnių įtaką ūkių ekonominiam gyvybingumui, identifikuoti svarbiausius ekonominį gyvybingumą apibūdinančius veiksnius ir ūkius suklasterizuoti pagal atrinktus verslumo veiksnius, išlieka aktuali ir yra nagrinėjama šiame straipsnyje. Verslumo sąvoka suformuluota atsižvelgiant į užsienio ir Lietuvos autorių dažniausiai pateiktas ir jose dominavusias su pelnu siejamas koncepcijas. Išanalizavus mokslinę literatūrą nustatyta, kad svarbiausi verslumą sudarantys veiksniai yra ekonominiai, kurie sujungia gamybos veiksnius (kapitalą, darbą ir gamtinius išteklius), todėl koreliacinės analizės pagalba, nustatytas daugumos veiksnių ryšio stiprumas ir reikšmingumas ūkių ekonominiam gyvybingumui vertinti. Klasterinė analizė atlikta pagal atrinktus verslumo veiksnius ir ūkiai suklasterizuoti į verslius ir neverslius. Nustatyta, kad neverslių ūkių Lietuvoje yra keturis kartus daugiau negu verslių, o jų turimos žemės plotas yra žymiai mažesnis negu versliuose ūkiuose, tačiau ekonominis ūkio pelnas yra aukštesnis neversliuose ūkiuose. Tai reiškia, kad geriausias ūkio ekonominis gyvybingumo rodiklis pasiekiamas tada, kai apsirūpinimas kapitalu, darbo jėga, atitinka ūkio dirbamos žemės plotą ir gamybos mastus. Didinant ūkių gyvybingumą nebūtina stambinti ūkius, orientuojančius į kapitalo ūkius, tačiau labai svarbu racionalus ūkio dydžio, turimo kapitalo ir darbo jėgos santykis. Reikšminiai žodžiai: ekonominis ūkio pelnas, ūkininko ūkis, ūkio ekonominis gyvybingumas, verslumo veiksniai.