Lietuva Urugvajuje: Alfredo Stanevičiaus ir Vytauto Dorelio biografijos

Lietuvos literatūros ir meno archyvo ekspedicijos į Pietų Ameriką metu buvo surinkta ir į Lietuvą pargabenta daugiau nei 3 tūkst. vienetų archyvinės medžiagos. Tai – išskirtinė istorinė medžiaga, surinkta ir saugota pavienių Urugvajaus lietuvių bendruomenės narių, o vėliau perduota Lietuvos literatūros ir meno archyvui. Šiuo metu tvarkomą bendruomenės fondą sudaro įvairūs jos narių veiklos dokumentai: nuotraukos, laiškai, periodinė spauda, informaciniai leidiniai, datuojami 1928–2019 m. Iki šių dienų veikianti, nors ir sparčiai nykstanti Urugvajaus lietuvių bendruomenė susibūrė dar XX a. 3 dešimtmetyje. Didžiausia dalis bendruomenės yra įsikūrusi Urugvajaus sostinės Montevidėjo Sero rajone. Įvairiais šaltiniais remiantis, skaičiuojama, kad iki Antrojo pasaulinio karo čia galėjo gyventi nuo 6 iki 10 tūkst. lietuvių1. Nepaisant plačios bendruomenės veiklos – koncertų, susitikimų, pasirodymų JAV, Argentinoje, Brazilijoje, Urugvajaus lietuvių bendruomenės bei pavienių jos narių gyvenimas ir kultūrinė veikla vis dar mažai tyrinėta. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Urugvajaus lietuvių bendruomenės Lietuvai perduotą dokumentinę medžiagą, saugomą Lietuvos literatūros ir meno archyve, ir papildyti iki šiol turimą informaciją apie du bendruomenei svarbius veikėjus – grafiką, skulptorių dr. Alfredo’ą Stanevičių ir audėją, muziką Vytautą Dorelį. Šios dvi asmenybės, kaip teigia bendruomenės nariai, buvo itin svarbios kuriant ir saugant lietuviškąją savimonę ir puoselėjant lietuviškąją tapatybę Urugvajuje, tad jų biografijų papildymas galėtų padėti pagrindą tolesniems lietuvių išeivijos Pietų Amerikoje tyrinėjimams.