English (United Kingdom)

https://curated-unify.zendy.io/wp-json/zendy-region/v1/featured_content/oa?rat=en

https://curated-unify.zendy.io/wp-json/zendy-region/v1/highlighted_journal/

Global: Zendy Plus annual

Presents the access of premium content as premium feature

Premium Content

Presents the keyphrase highlighting as premium feature

Keyphrase Highlighting

Presents the summarisation as premium feature

Summarisation

Insights

Presents the pdf analysis as premium feature

PDF Analysis

Presents the zaia usage as premium feature

ZAIA

Global: Zendy Tools annual

Global: Zendy Free Plan

Global: Zendy Tools monthly

Global: Zendy Plus monthly

Straipsnyje pasitelkiant XV–XVI a. italų literatūros kūrinius tiriamas iškalbosir karybos ginčo tematizavimas, retorikos kaip alternatyvios galios priemonės motyvas. Gretinamosriterinės literatūros tradiciją savitai plėtojančios Matteo Marios Boiardo („ĮsimylėjęsRolandas“ – „Orlando Innamorato“, 1483, 1495) ir Ludovico Ariosto („Pašėlęs Rolandas“ –„Orlando Furioso“, 1532) poemos, taip pat universalios asmenybės idealą formuojantis Baldassare’ėsCastiglione’ės traktatas „Dvariškio knyga“ („Il Libro del Cortegiano“, 1528). Ariostasgreta tradicinio kario idealo iškelia ir kitą galios motyvą – retorinius personažų gebėjimus,humanistinės kultūros kontekste pratęsdamas senovinę fortitudo et sapientia sąsają. Retorikos,verbalinio poveikio motyvas čia vis dėlto ambivalentiškas, nes žodžio menas kartais laikomassilpnojo ginklu, manipuliavimu ar net kerais. Tuo tarpu Castiglione’ė dialogo formos traktateoriginaliai taiko Cicerono dialogo „Apie oratorių“ idėjas – retorika peržengia verbalinės tobulodvariškio raiškos ribas ir virsta elgsenos apskritai strategija, asmenybės buvimo / atrodymovisuomenėje būdu. Nužymimos ir kai kurios modernios XVI a. pradžioje ryškėjusios krizėsimplikacijos.The present paper deals with rhetoric as an alternative means of power as it isattested to by some examples of Italian literature at the end of the 15th and the first few decadesof the 16th century. Discussed are poems which represent a peculiar development of the chivalricethos – Matteo Maria Boiardo’s Orlando innamorato (“Orlando in Love”) and Ludovico Ariosto’sOrlando Furioso (“Raging Orlando”) – along with Baldassare Castiglione’s treatise Il Librodel Cortegiano (“The Book of the Courtier”), depicting an ideal courtier as a practical incarnationof polymathia. In Ariosto poem, besides the traditional chivalric ideal, another powermotif is thematized, i.e., oratorical skills or wisdom, representing a humanistic actualizationof the ancient topos of fortitudo et sapientia. The power of oratorical skills or verbal influencein this poem is, however, rather ambivalent, the oratory being rather frequently looked downupon as a weapon of the weak. On the other hand, Castiglione’s Il Libro del Cortegiano, writtenin the literary form of a dialogue, is an original adaptation of Cicero’s ideas (as expressed mainlyin De oratore): rhetoric goes beyond the merely verbal expression of a consummate courtierand establishes itself as a behavioral strategy of being/appearing in the social environment. Thepaper also takes into consideration developments and implications of such rhetorical ideas ofthe early 16th century for modern times

Galios metamorfozės: karybos ir iškalbos motyvai XV amžiaus pabaigos – XVI amžiaus pradžios italų literatūroje