English (United Kingdom)

https://curated-unify.zendy.io/wp-json/zendy-region/v1/featured_content/oa?rat=en

https://curated-unify.zendy.io/wp-json/zendy-region/v1/highlighted_journal/

Global: Zendy Plus annual

Presents the access of premium content as premium feature

Premium Content

Presents the keyphrase highlighting as premium feature

Keyphrase Highlighting

Presents the summarisation as premium feature

Summarisation

Insights

Presents the pdf analysis as premium feature

PDF Analysis

Presents the zaia usage as premium feature

ZAIA

Global: Zendy Plus monthly

Global: Zendy Tools annual

Global: Zendy Tools monthly

Global: Zendy Free Plan

Keičiantis lyties atstovavimo politikoje, o ypač politinėje lyderystėje,situacijai, Lietuvai turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, analizuojant moterų politiniųlyderių sėkmės pavyzdžius. Viena vertus, bendra moterų parlamentarių dalis Lietuvos Seimetikrai nėra įspūdinga: 26 moterys (18 %) ir 115 vyrų (82 %) dirbo 2008–2012 metųkadencijoje bei 34 moterys (24 %) ir 107 vyrai buvo išrinkti 2012 metų rinkimuose. Tačiau,žvelgiant iš kitos pusės, 2008-2012 metų kadencijoje moterys užėmė aukščiausius politiniuspostus Lietuvoje – Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė IrenaDegutienė, Finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir Krašto apsaugos ministrė RasaJuknevičienė. Tokią situaciją galima būtų traktuoti kaip lūžio tašką, atsižvelgiant į plačiaicituojamas stereotipines prielaidas, kad profesijos susietos su politika, ekonomika arkariniais klausimais yra tipiškos vyriškos profesijos (R. Lakoff, 2000, 2003; Walsh, 2001),arba, anot statistinių duomenų pateiktų Wodak (2003), kad moterys retai užimaaukščiausias vadovaujančias pareigas. Beveik įpusėjusi antrąją kadenciją prezidentėGrybauskaitė, sulaukia gana ženklaus žmonių palaikymo pagal populiarumo reitingus. Tairodo ne tik dramatišką poslinkį nuo tradicinio lyčių paskirstymo, kai moterys buvo„nutildytos” (Cameron, 1998; R. Lakoff, 1975), bet taip pat gana ryškų žingsnį pereinantnuo moteriško pasipriešinimo ir išlikimo diskurso, apie kurį kalba Martin-Rojo (1997) priesėkmės diskurso. Kaip teigia G. Lakoff (2004), tam, kad politinė kalba atneštų sėkmę, ji turibūti grindžiamas vertybėmis. Atsižvelgiant į šiuos pastebėjimus, straipsnyje keliamas tikslasišnagrinėti, kaip pagrindiniai Lietuvos politiniai lyderiai – Prezidentė Dalia Grybauskaitė irbuvęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius išreiškia tokias vertybės kaip atsakomybė,sąžiningumas, aktyvus atstovavimas ir t. t. pasirinkdami įvardžius (plg. Wilson, 1990) beiekvivalentiškas morfologines formas. Analizuojami duomenys paimti iš politinių interviutekstų, pateikiamų žiniasklaidoje. Tyrimas daugiausia remiasi kokybine diskurso analize irkiekybinio tyrimo elementais.In light of the changing picture of gender representation in politics and most importantly in political leadership, Lithuania should be granted a special position among examples of women political leaders’ success stories. On the one hand, the general proportion of female MPs in the Lithuanian Parliament Seimas9, is not at all impressive with 26 female (18%) vs. 115 male (82%) MPs in 2008–2012 term and 34 female (24%) vs. 107 male (76%) MPs elected in 2012. On the other hand, however, the highest political offices in Lithuania were held by women in 2008–2012 term: namely the President of Lithuania Dalia Grybauskaitė, the Speaker of Seimas Irena Degutienė, the Minister of Finance Ingrida Šimonytė and the Minister of National Defence Rasa Juknevičienė. The situation itself can be seen as a breaking point with regard to widely-quoted stereotypic assumptions, for instance, professions related to politics, economics and military issues are typical male professions (R. Lakoff, 2000, 2003; Walsh, 2001) or some underlying statistical evidence like the one provided by Wodak (2003) that women rarely occupy the top authoritative positions. Moreover, with around two years in office in her second term President Grybauskaitė has been largely enjoying people’s support in popularity polls. This not only demonstrates a dramatic shift from traditional gender divisions of women being ‘silenced’ (Cameron, 1998, R. Lakoff, 1975), but also a rather significant move from the female discourse of resistance and survival presented by Martin-Rojo (1997) to the discourse of success. G. Lakoff (2004) claims that for political discourse to be successful it needs to be built on values. With these observations in mind, the present paper aims to investigate how such values as responsibility, fairness, active agency, etc. are delivered through choices of pronouns (Cf. Wilson, 1990) and equivalent morphological forms by the main political leaders in Lithuania: the President Dalia Grybauskaitė and the former Prime Minister Andrius Kubilius. The data for analysis come from transcripts of political interviews available in the media. The study is based mainly on qualitative discourse analysis with some quantification for comparison

LITHUANIAN POLITICAL DISCOURSE: EXPRESSION OF AGENCY AND RESPONSIBILITY