English (United Kingdom)

https://curated-unify.zendy.io/wp-json/zendy-region/v1/featured_content/oa?rat=en

https://curated-unify.zendy.io/wp-json/zendy-region/v1/highlighted_journal/

Global: Zendy Plus annual

Presents the access of premium content as premium feature

Premium Content

Presents the keyphrase highlighting as premium feature

Keyphrase Highlighting

Presents the summarisation as premium feature

Summarisation

Insights

Presents the pdf analysis as premium feature

PDF Analysis

Presents the zaia usage as premium feature

ZAIA

Global: Zendy Tools annual

Global: Zendy Free Plan

Global: Zendy Tools monthly

Global: Zendy Plus monthly

The terrorist attacks of “Charlie Hebdo” publishing house led to the creation of online social networking communities, titled “Je suis Charlie” (“I am Charlie”) and “Je ne suis pas Charlie” (“I’m not Charlie”). These events enhanced individual participation in public processes and led to the expression of criticism of society as passive construct. However, the new communication technology not only enables the construction of virtual communities but also can lead to discrimination against social groups. The object of the research – the new online communities “Je suis Charlie” (“I am Charlie”) and “Je ne suis pas Charlie” (“I’m not Charlie”) and their communication and mediatization content on social websites. The main goal of this work is to figure out the role of social media as a mediator in shaping individuals’ values, worldview, mobilizing new online movements (communities) and stakeholders, and promoting public polarization, segmentation and the confrontation in different virtual environments through “Je suis Charlie” (“I am Charlie”) and “Je ne suis pas Charlie” (“I’m not Charlie”) case studies on social websites like Facebook and Twitter. The qualitative and quantitative analysis of social networks content confirmed the hypothesis that in different symbolic (virtual) communities, “Charlie Hebdo” cartoons and the terrorist attacks in France are presented diametrically contrary to the provisions of the target group to which the message is supposed to be addressed to. Concerning the case of “Je suis Charlie” (“I am Charlie”), the information is deliberately intended to form a negative perception of Islam and Muslims in an emphasis on freedom of speech and press, terrorism and the threat of Islamism; thus, it is demonizing, stigmatizing and marginalizing the religious community. Meanwhile, in the social network, “Je ne suis pas Charlie” (“I’m not Charlie”) has chosen communication strategy (style and rhetoric) aimed at forming a diametrically opposite counter through religious tolerance concept, as expressed in negative attitudes towards the West, focusing on Islamophobia, racism and xenophobia faced by Muslims – the immigrants in the West. A comparative analysis that was conducted confirmed the hypothesis that participants of different online (protest) movements do not get the equal “mediatised voice” opportunity to be heard in two diametrically opposite approaches by supportive audiences, because of that, information asymmetry and selectivity can enhance the dominant discourse (in their culture medium) and lead to discrimination against social groups: expression of Islamophobia and Christianophobia in the society. In the case of “Je suis Charlie” (“I am Charlie”), speeches of the presidents, politicians, journalists and lawyers encourage Islamophobic and Muslimophobic discourses in society, while “Je ne suis pas Charlie” (“I’m not Charlie”) initiators – Muslim representatives – express completely different positions, for example, emphasizing Western cultural hegemony, domination and oppression.Teroristiniai išpuoliai „Charlie Hebdo“ redakcijoje paskatino kurti internetines socialinių tinklalapių bendruomenes pavadinimu „Je suis Charlie“ („Aš esu Charlie“) ir „Je ne suis pas Charlie“ („Aš nesu Charlie“), kuriomis didinamas individų dalyvavimas visuomeniniuose procesuose ir išreiškiama kritika visuomenės kaip pasyvaus konstrukto sampratai. Vis dėlto naujosios komunikacinės technologijos ne tik įgalina „konstruoti“ virtualias bendruomenes, tačiau gali paskatinti socialinių grupių diskriminaciją. Šio tyrimo objektas – naujųjų internetinių bendruomenių „Je suis Charlie“ („Aš esu Charlie“) bei „Je ne suis pas Charlie“ („Aš nesu Charlie“) komunikacijos ir mediatizacijos turinys socialiniuose tinklalapiuose. Išsikeltas tikslas – išsiaiškinti socialinių medijų kaip tarpininko vaidmenį formuojant individų vertybes, pasaulėžiūrą, mobilizuojant naujųjų internetinių judėjimų (bendruomenių) dalyvius bei skatinant visuomenės poliarizaciją, segmentaciją ir supriešinimą skirtingose virtualiose terpėse per „Je suis Charlie“ („Aš esu Charlie“) ir „Je ne suis pas Charlie“ („Aš nesu Charlie“) atvejų analizę socialiniuose tinklalapiuose „Facebook“ bei „Twitter“. Atlikta kokybinė ir kiekybinė socialinių tinklalapių turinio analizė patvirtino hipotezę, kad skirtingose simbolinėse (virtualiose) bendruomenėse „Charlie Hebdo“ karikatūros bei teroristiniai išpuoliai Prancūzijoje pristatomi diametraliai priešingai, formuojant nuostatas, palankias tikslinės auditorijos, kuriai skirtas pranešimas, daugumai. „Je suis Charlie“ („Aš esu Charlie“) atveju pateikiama informacija sąmoningai siekiama suformuoti neigiamą požiūrį prieš islamą ir musulmonus, pabrėžiant žodžio ir spaudos laisvę, terorizmo bei islamizmo grėsmę, tokiu būdu demonizuojant, stigmatizuojant bei marginalizuojant šią religinę bendruomenę. Socialiniuose tinklalapiuose „Je ne suis pas Charlie“ („Aš nesu Charlie“) pasirinkta komunikacine strategija (stilistika ir retorika) siekiama formuoti kardinaliai priešingus kontrargumentus, pasitelkiant religinės tolerancijos sampratą, kadangi išreiškiamos neigiamos nuostatos dėl Vakarų, akcentuojant islamofobijos, rasizmo bei ksenofobijos problemas, su kuriomis susiduria musulmonai imigrantai Vakaruose. Lyginamoji analizė patvirtino argumentą, kad skirtingų internetinių (protesto) judėjimų dalyviams nesuteikiamos vienodos mediatizuoto balso (angl. mediatised voice) galimybės būti išgirstiems abiejų kardinaliai priešingus požiūrius palaikančių auditorijų. Dėl šios priežasties informacinė asimetrija ir selektyvumas gali sustiprinti (jų kultūrinėje terpėje) dominuojantį diskursą bei lemti socialinių grupių diskriminaciją: islamofobijos bei krikščionofobijos raišką visuomenėje. „Je suis Charlie“ („Aš esu Charlie“) atveju dalijamasi prezidentų, politikų, žurnalistų pasisakymais, kurie skatina islamofobijos bei muslimofobijos diskursą visuomenėje, o „Je ne suis pas Charlie“ („Aš nesu Charlie“) veikėjai – musulmonų atstovai, išreiškiantys priešiškas pozicijas Vakarų kultūrinei hegemonijai, dominavimui ir prie-spaudai

The mediatization of new movements: the case of “Je suis Charlie”