English (United Kingdom)

https://curated-unify.zendy.io/wp-json/zendy-region/v1/featured_content/oa?rat=en

https://curated-unify.zendy.io/wp-json/zendy-region/v1/highlighted_journal/

Global: Zendy Plus annual

Presents the access of premium content as premium feature

Premium Content

Presents the keyphrase highlighting as premium feature

Keyphrase Highlighting

Presents the summarisation as premium feature

Summarisation

Insights

Presents the pdf analysis as premium feature

PDF Analysis

Presents the zaia usage as premium feature

ZAIA

Global: Zendy Tools annual

Global: Zendy Free Plan

Global: Zendy Tools monthly

Global: Zendy Plus monthly

Tyrimų, atliktų Aleksandro Stulginskio universiteto Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto laboratorijoje 2015 m., tikslas – įvertinti nuolatiniam laistymui naudoto rūgsciojo jonizuoto (pH 5,07) vandens poveikį sėjamojo žirnio ( Pisum sativum  L.) ‘Kiblukai’ veislės augalų biometriniams ir biocheminiams rodikliams II ir III ontogenezės etapais, kadangi nėra aptikta duomenų apie ilgalaikio rūgsciojo vandens poveikį augalams. Kontroliniai augalai buvo laistomi vandentiekio vandeniu (pH 7,3). Rūgstusis jonizuotas vanduo buvo gaminamas is vandentiekio vandens 0,5 val. pries laistymą jonizatoriumi PTV-AL. Po sudygimo praėjus 7 ir 14 (II ontogenezės etapas) bei 21 ir 28 (III ontogenezės etapas) dienoms buvo nustatyti biometriniai rodikliai: augalų aukstis, antžeminės dalies žalioji ir sausoji masės, o paskutiniuoju tyrimų laikotarpiu – ir saknų sausoji masė. Biocheminiai rodikliai: chlorofilų a ir b bei karotenoidų kiekis nustatyti 14, 21 ir 28 dienomis. Nustatyta, kad laistymui naudotas rūgstusis jonizuotas vanduo neturėjo esminės neigiamos įtakos augalų auksciui, bet slopino žaliosios ir sausosios masės kaupimąsi antžeminėje dalyje. Esmingai mažiau, 1,28 karto, palyginti su kontroliniais augalais, žaliosios masės buvo sukaupta III ontogenezės etape, 21 dieną po sudygimo. III ontogenezės etape (21 ir 28 dienomis) antžeminėje dalyje, palyginti su kontroliniais augalais, buvo sukaupta 1,26 ir 1,09 karto mažiau sausosios masės, o saknyse – 1,11 karto mažiau. Taciau SAS (saknų–antžeminės dalies santykis) buvo panasus: kontroliniuose augaluose 0,72, o tirtuose – 0,71. Rūgsciuoju jonizuotu vandeniu laistomuose sėjamojo žirnio lapuose buvo sukaupta esmingai mažiau chlorofilų a ir b bei pirmaisiais tyrimų laikotarpiais – karotenoidų. Chlorofilų a ir b (Ca/b) santykis kontroliniuose augaluose svyravo nuo 2,31 iki 2,71, o tirtuose – tyrimų pradžioje 2,77, vėliau sumažėjo iki 1,61 ir 1,97. Paskutiniuoju tyrimų laikotarpiu rūgsciuoju jonizuotu vandeniu laistomų augalų lapuose pigmentų sintezė suintensyvėjo, ypac karotenoidų. Jų kiekis buvo esmingai 0,22 mg g –1 didesnis nei kontroliniuose augaluose. Tyrimai parodė, kad ilgalaikis nuolatinis sėjamojo žirnio augalų laistymas rūgsciuoju jonizuotu vandeniu II–III ontogenezės etapais pradžioje slopino biomasės ir fotosintezės pigmentų sinteze, vėliau augalų jautrumas sumažėjo ir kaip atsakas į ilgalaikį stresą prasidėjo regeneracijos procesai.

Rūgščiojo jonizuoto vandens įtaka sėjamojo žirnio (Pisum sativum L.) biometriniams ir biocheminiams rodikliams