English (United Kingdom)

https://curated-unify.zendy.io/wp-json/zendy-region/v1/featured_content/oa?rat=en

https://curated-unify.zendy.io/wp-json/zendy-region/v1/highlighted_journal/

Global: Zendy Plus annual

Presents the access of premium content as premium feature

Premium Content

Presents the keyphrase highlighting as premium feature

Keyphrase Highlighting

Presents the summarisation as premium feature

Summarisation

Insights

Presents the pdf analysis as premium feature

PDF Analysis

Presents the zaia usage as premium feature

ZAIA

Global: Zendy Tools annual

Global: Zendy Free Plan

Global: Zendy Tools monthly

Global: Zendy Plus monthly

Creativity that is driven by a need for physical or economic survival, which disasters are likely to inspire, raises the question of whether such creativity fits with conventional theories and perspectives of creativity. In this paper we use the opportunity afforded by the 2010–2013 Christchurch, New Zealand earthquakes to follow and assess the creative practices and responses of a number of groups and individuals. We use in-depth interviews to tease out motivations and read these against a range of theoretical propositions about creativity. In particular, we focus on the construct of “elite panic” and the degree to which this appeared to be evident in the Christchurch earthquakes context. Bureaucratic attempts to control or limit creativity were present but they did not produce a completely blanket dampening effect. Certain individuals and groups seemed to be pre-equipped to navigate or ignore potential blocks to creativity. We argue, using Geir Kaufmann’s novelty-creativity matrix and aspects of Teresa Amabile’s and Michael G. Pratt’s revised componential theory of creativity that a special form of disaster creativity does exist. Santrauka Kūrybiskumas, kurio priežastis yra fizinio ar ekonominio isgyvenimo poreikis ir kurį gali inspiruoti nelaimės, iskelia klausimą, ar taip suprantamas kūrybiskumas atitinka jam skirtas konvencines teorijas ir perspektyvas. Siame straipsnyje atspirties tasku tampa 2010–2013 m. įvyke žemės drebėjimai Kraistcerce (Naujoji Zelandija). Stebime ir vertiname daugelio grupių ir individų kūrybines praktikas ir atsakus. Siekdami issiaiskinti motyvus ir palyginti juos su daugeliu teorinių teiginių apie kūrybiskumą, naudojame issamius interviu. Ypac daug dėmesio skiriame „elito panikos“ konceptui ir lygmeniui, ties kuriuo jis iskyla kaip akivaizdus Kraistcerco žemės drebėjimų kontekste. Biurokratinės pastangos kontroliuoti ar riboti kūrybiskumą nesugebėjo jo visiskai nuslopinti. Tam tikri individai ir grupės, atrodė, buvo pasirenge atitinkama linkme kreipti ar nepaisyti galimų kūrybiskumui iskylancių kliūcių. Remdamiesi Geiro Kaufmanno naujumo ir kūrybiskumo matrica bei Teresos Amabile ir Michaelo G. Pratto pataisyta komponentine kūrybiskumo teorija, tvirtiname, kad yra ypatinga nelaimių sužadinama kūrybiskumo forma. Reiksminiai žodžiai: Kraistcercas, kūrybiskumas, nelaimės, žemės drebėjimai, elito panika, atsikūrimas.

SWIMMING WITH IDEAS: WHAT HAPPENS TO CREATIVITY IN THE WAKE OF A DISASTER AND THE WAVES OF PRO-SOCIAL RECOVERY BEHAVIOUR THAT FOLLOW?