English (United Kingdom)

https://curated-unify.zendy.io/wp-json/zendy-region/v1/featured_content/oa?rat=en

https://curated-unify.zendy.io/wp-json/zendy-region/v1/highlighted_journal/

Global: Zendy Plus annual

Presents the access of premium content as premium feature

Premium Content

Presents the keyphrase highlighting as premium feature

Keyphrase Highlighting

Presents the summarisation as premium feature

Summarisation

Insights

Presents the pdf analysis as premium feature

PDF Analysis

Presents the zaia usage as premium feature

ZAIA

Global: Zendy Tools annual

Global: Zendy Free Plan

Global: Zendy Tools monthly

Global: Zendy Plus monthly

Straipsnyje apžvelgiama tautinių mažumų knygų leidyba Estijoje ikikariniu nepri­klausomybės laikotarpiu (1918–1940) ir po 1991 m., kai estų kalba buvo paskelbta oficialia Estijos Respublikos kalba. Tyrimas pagrįstas statistiniais duomenimis, gautais remiantis Estijos naciona­linės bibliografijos duomenų baze, temine daugelio mokslinių tekstų analize ir siai temai aktualiais straipsniais, paskelbtais periodikoje ir internete. Estija tapo nepriklausoma valstybe 1918 m. Reiksminga sio laikotarpio etninės politi­kos gairė buvo 1925 m. priimtas Etninių mažumų kultūrinės autonomijos įstatymas. Pries Antrąjį pasaulinį karą Estijoje gyveno penkios tautinės mažumos, kurias sudarė daugiau nei 3000 asmenų: rusai (1934 m. gyventojų surasymo duomenimis, jie sudarė 8,2 proc. visų gyventojų, arba 92 656 asmenys), vokieciai (1,5 proc., 16 346 asmenys), svedai (0,68 proc., 7641 asmuo). Latviai ir žydai sudarė mažiau nei 0,5 proc. Estijos gyventojų. Remdamosi mi­nėtu įstatymu, vokiecių ir žydų mažumos įkūrė savo kultūros savivaldą. Jai priklausė tokios funkcijos kaip mažumos valstybinių ir privacių svietimo institucijų valdymas ir priežiūra, kultūros, sporto ir vadovavimo jaunimui sritys. Labai palankios sąlygos plėtoti mažumų svietimą ir kultūrą tesėsi iki 1934 metų coup d’etat. Pagal Estijos nacionalinės bibliografijos duomenų baze, 1918–1939 m. Estijoje buvo is­leista 1034 pavadinimų knygų ir brosiūrų rusų kalba (is dalies arba vien tik rusų kalba), vo­kiecių kalba isleistų knygų skaicius siekė 1655. Knygų leidybos kitomis mažumų kalbomis mastai nebuvo dideli – iki simto leidinių. Estijoje isleistuose leidiniuose latvių kalba pasi­taiko tik lygiagreciuose koncertų programų tekstuose, reklaminiuose leidiniuose ir kitoje taikomojo pobūdžio medžiagoje. Baltijos vokieciai, buvusi valdancioji klasė, prarado savo privilegijas ir pavirto mažuma. Vis dėlto jų vaidmuo ekonominiame, finansiniame, socialiniame gyvenime, moksle ir kultūroje buvo svarbes­nis nei jų dalis visuomenėje. Dideliu organizuotumu issiskiriantys vokieciai įkūrė nemažai draugijų ir kitų organizacijų. 1939 m. Estijos vokiecių draugijų sąjungai (Verband Deutscher Vereine in Estland) priklausė simtas dvidesimt astuonios draugijos. Daugelis sių draugijų rengė ir leido skirtingus jų veiklą atitinkancius leidinius. Tarp jų galima paminėti statutų rinkinius, metines ataskaitas, albu­mus, koncertų, parodų ir sporto renginių programas. Moksliniai leidiniai sudaro didele dalį vokiecių kalba isleistų knygų – is viso 312 knygų ir brosiūrų, tai yra 19 proc. visos knygų leidybos vokiecių kalba 1918–1939 m. Daugelis gerai žinomų Baltijos vokiecių mokslinių draugijų tesė savo veiklą Es­tijoje. Kai kurių, pavyzdžiui, Baltijos vokiecių gamtininkų draugijos (Naturforscher-Gesellschaft bei der Universitat Dorpat) ir Estijos mokslinės draugijos (Gelehrte Estnischen Gesellschaft), veiklą 3-iame ir 4-ame desimtmetyje perėmė Estijos mokslininkai, taciau ir toliau jų monografijos ir kita mokslinė medžiaga buvo leidžiama vokiecių kalba. Būtent vokiecių kalba buvo mokslinio bendravimo lingua franca, todėl ją placiai vartojo Estijoje dirbantys ir mokslinius straipsnius skelbiantys vokiecių, estų, suomių, vengrų ir kitos kilmės mokslininkai. Vadovėliai vokiecių kalba gausioms nacionalinėms mo­kykloms buvo dažniausiai įvežami is Vokietijos. Estijoje buvo isleista tik desimt vadovėlių. Grožinės literatūros leidyba taip pat buvo kukli, nes daug Baltijos vokiecių rasytojų isvyko is Estijos 1918 me­tais, kai salis paskelbė nepriklausomybe. Likusieji gyventi Estijoje dažnai leisdavo savo kūrinius Rygoje arba Vokietijoje. Svarbiausios knygų vokiecių kalba leidyklos buvo Kluge & Strohm ir jos filialai Wassermann Taline ir J. Kruger Tartu. Rusų kalba Estijoje 1918–1940 buvo daugiausia leidžiama grožinė literatūra, vadovėliai ir religinė literatūra. Dvi didžiausios rusiskų spaudinių leidyklos – Библиофил (1921–1923) ir Русская Книга (1934–1939) – leido įžymių rusų autorių kūrinius, kurie buvo paklausūs rusų emigrantų ben­druomenėse visoje Europoje. Negausios svedų ir žydų bendruomenės daugiausia leido perio­dinius žurnalus savo nariams aktualiais klausimais. Įgyvendinus politinius pokycius ir praūžus Antrajam pasauliniam karui, Estija prarado ketu­rias is savo penkių istorinių tautinių mažumų. Rusų mažuma isliko ir pagausėjo – 2014 m. ji sudarė 25 proc. (332 816 asmenys) visų gyventojų. Leidyba rusų kalba, įskaitant ir knygų leidybą, pasižymi įvairiapusiskumu ir atspindi visus literatūros žanrus. Didžiausią dalį leidžiamų knygų sudaro gro­žinė literatūra ir vadovėliai. Pripažinti leidėjai rusų kalba Aleksandra ir KPD daug dėmesio skiria Estijos literatūros vertimų leidybai. To paties siekia ir nauja leidykla Kite (įkurta 2006 m.). Dauguma jaunesnių autorių perėjo į literatūros portalus, pavyzdžiui, Obla.ee, kurį, kaip ir leidyklą Kite, įkū­rė Igoris Kotiuchas. Internetą bendravimui naudoja ir negausių mažumų bendruomenės. Be įvairių draugijų ir organizacijų svetainių, informacija tiek apie mažumas, tiek mažumoms skirta medžiaga kaupiama ir portale Etnoweb, kuris buvo sukurtas 2010 m. gavus Kultūros ministerijos paramą.

TAUTINIŲ MAŽUMŲ KNYGŲ LEIDYBA ESTIJOJE 1918–1940 METAIS IR ŠIANDIEN