English (United Kingdom)

https://curated-unify.zendy.io/wp-json/zendy-region/v1/featured_content/oa?rat=en

https://curated-unify.zendy.io/wp-json/zendy-region/v1/highlighted_journal/

Global: Zendy Plus annual

Presents the access of premium content as premium feature

Premium Content

Presents the keyphrase highlighting as premium feature

Keyphrase Highlighting

Presents the summarisation as premium feature

Summarisation

Insights

Presents the pdf analysis as premium feature

PDF Analysis

Presents the zaia usage as premium feature

ZAIA

Global: Zendy Tools annual

Global: Zendy Free Plan

Global: Zendy Tools monthly

Global: Zendy Plus monthly

Siame straipsnyje nagrinėjamos knygų leidybos ypatybės Dalmatijoje nuo 1815 m., kai salis tapo integralia Austrijos imperijos dalimi, iki XIX a. vidurio. Siuo laikotarpiu buvo įsigalėjusi represinė kanclerio Klemenso Meternicho (1809–1848) politika, pasižymėjusi ypac griežta cenzūra. Leidybos verslas vis dar buvo susipynes su spausdinimo veikla. Leidybos darbai buvo riboti – jie vyko tik penkiose leidyklose, įsikūrusiose Zadare, Splite ir Dubrovnike. Straipsnyje pateikiami is­samaus tyrimo, vykdomo pagal du kriterijus – leidybos intensyvumą ir (ne)nutrūkstamumą bei jos objektų ir žanrų įvairove ir (ar) vienodumą – rezultatai. Atlikta analizė grindžiama duomenų baze, gauta archyvinio tyrimo būdu. Buvo remiamasi ir daugeliu bibliografinių sal­tinių bei bibliotekų katalogais. Tyrimas parodė, kad, lyginant su to paties laikotarpio Vakarų Europos salimis, kuriose metinė knygų leidybos apimtis siekė tūkstancius leidinių, leidybos skaiciai Dalmatijoje buvo gana menki. Knygų cia buvo leidžiama mažai, o ir jos nepasižymėjo dalykine ir temine įvairove. Vyravo panegirinė poezija, ypac „rūmų“, skirta imperatoriui ir kitiems karaliskosios seimos nariams. Nemažai buvo leidžiama ir religinio bei dvasinio po­būdžio kūrinių (ganytojų laiskai, religinės knygos, maldaknygės ir katekizmai). Tai rodo, kad knygų leidyba Dalmatijoje vis dar nebuvo issiveržusi is tradicinių rėmų. Tokia konservatyvi tendencija neabejotinai turi būti siejama su griežta Meternicho cenzūra, kuri ribojo ir regu­liavo ne tik knygų leidybą, bet ir visą spausdintinio žodžio platinimo ir vartojimo sistemą, taip pat religinį krasto Katalikų bažnycios atgimimą. Bažnycios institucijos teigė, kad dorinis auklėjimas ir dvasinės žinios vis dar islieka pagrindiniu spausdintinio žodžio tikslu, o siekis apsau­goti tikėjimo grynumą ir rūpintis savo tikinciųjų dora ir toliau islieka sventa Bažnycios pareiga. Kita vertus, valstybės institucijos siekė kreipti savo piliecių įsitikinimus ir požiūrius, kad sie nesikirstų su valstybei priimtina moralės ir politikos sistema, galiausiai užtikrinancia lojalumą ir paklusnumą. Autorė apibendrina tyrimą teigdama, kad nors statistiniai duomenys ir leidžia daryti tam tikras isva­das apie nagrinėjamo laikotarpio knygų leidybos Dalmatijoje ypatybes, kitų saltinių, pavyzdžiui, ar­chyvinių dokumentų apie leidybos verslą kiekvienoje is tuo metu egzistavusių spaustuvių ir leidyklų, paieska (jei tokių dokumentų yra) neabejotinai padėtų susidaryti issamesnį vaizdą apie XIX a. knygų leidybą Dalmatijoje ir priežastis, lėmusias tokį tradicinį ir konservatyvų leidybos pobūdį.

TRADICIJŲ, RELIGIJOS IR DORINIO AUKLĖJIMO ĮTAKA XIX AMŽIAUS PRADŽIOS DALMATIJOS KNYGŲ LEIDYBAI