English (United Kingdom)

https://curated-unify.zendy.io/wp-json/zendy-region/v1/featured_content/oa?rat=en

https://curated-unify.zendy.io/wp-json/zendy-region/v1/highlighted_journal/

Global: Zendy Plus annual

Presents the access of premium content as premium feature

Premium Content

Presents the keyphrase highlighting as premium feature

Keyphrase Highlighting

Presents the summarisation as premium feature

Summarisation

Insights

Presents the pdf analysis as premium feature

PDF Analysis

Presents the zaia usage as premium feature

ZAIA

Global: Zendy Tools annual

Global: Zendy Free Plan

Global: Zendy Tools monthly

Global: Zendy Plus monthly

Straipsnis skiriamas isryskinti savamokslės rasytojos Elžbietos Skuodienės (1902–1990) atsiminimų knygos „Kai vėluoja laimė“ (2002) parasymo istorijai ir pagrindiniams bruožams. Elžbieta Markeviciūtė, varginga naslaitė, istekėjo už reemingranto is JAV, isvyko paskui vyrą į Cikagą, taciau, prasidėjus ekonomikos depresijai, grįžo su seima į Lietuvą ir cia nugyveno savo gyvenimą kaip namų seimininkė, trijų vaikų motina ir naslė be pajamų sovietmeciu. Sudėtingas gyvenimas nenuslopino jos kūrybinių ambicijų ir savo, kaip asmens, reiksmingumo supratimo. 1952–1971 m. ji parasė autobiografiją, kurios pirmąją dalį sūnus Vytautas Skuodis savilaidos būdu isleido jos 70-meciui (1972), o 2002 m. isleista visa knyga, parengta profesionalaus tautosakos tyrinėtojo Kosto Aleksyno. Elžbietos Skuodienės atsiminimai, jos pacios vadinti „brangia Knyga“, gali būti skaitomi ir kaip grožinės literatūros tekstas (parasyti treciuoju asmeniu pakeiciant tikruosius vardus), ir kaip autobiografija, ir kaip atsiminimai, pasakojantys apie paprastos panevėžietės gyvenimą. Straipsnyje isryskinamas unikalus motinos ir sūnaus bendradarbiavimas, Elžbietos Skuodienės kūrybos ypatybės, pabrėžiamas jos domėjimasis platesniu pasauliu bei „paprastų žmonių“ pasakojimų apie savo gyvenimą reiksmė kultūros istorijai. A Book by Panevėžys writer Elžbieta Skuodienė This article is devoted to the history of writing and an analysis of the autobiographical book Kai vėluoja laimė (When Happiness is Late) by the self-educated writer Elžbieta Skuodienė (1902–1990). She grew up a poor orphan who later married an emigrant from the United States and left with him for Chicago. However, when the Great Depression started, she and her family returned to Lithuania, where she lived her life as a housewife, a mother of three children and a widow without any income during the Soviet period. Nevertheless, the difficult life did not crush her creative ambitions, nor did it diminish her self-worth as a person. From 1952 to 1971, Elžbieta Skuodienė wrote her life story, and her son, Vytautas Skuodis (1929–2016), published the first part in samizdat for his mother’s 70th birthday. The entire book, edited by a professional folklorist, was published in 2002. Elžbieta Skuodienė’s text can be read as a work of fiction (third person narration, changed real names), as an autobiography and as a memoir of an ordinary person who had lived in Panevėžys during the Soviet era. The article highlights the characteristics of Elžbieta Skuodienė’s writing and emphasizes the importance of life stories of the “ordinary people” as an alternative source of cultural history.

Panevėžio rašytojos Elžbietos Skuodienės Knyga