BIBLIOFILINIAI LEIDINIAI IR JŲ LEIDYBOS PATIRTYS LIETUVOJE

Straipsnyje nagrinėjama bibliofilinio leidinio samprata, šių specifinių leidinių tipologija, jų radimasis ir raida užsienio šalyse ir Lietuvoje. Tiriami Lietuvoje veikiančių bibliofilų organizacijų pastaraisiais dešimtmečiais leisti numeruoti leidiniai bei pavieniai įvairių Lietuvos leidyklų leidiniai, galimi įvardyti kaip bibliofiliniai. Daroma išvada, kad tokie numeruoti leidiniai, be tam tikrų išimčių, bibliofilinio leidinio statuso neatitinka, todėl kalbėti apie šiandienos Lietuvoje susiformavusią bibliofiline kultūra grįstų bibliofilinių leidinių leidybos tradiciją negalime, nors sėkmingų pavienių pavyzdžių esama. Lietuvoje yra tarptautinį pripažinimą pelniusių knygos dailininkų, bet šiandienos leidėjai bibliofilinius leidinius leisti nei teoriškai, nei praktiškai nėra pasirengę. Lietuvos bibliofilų klubai daugiausia telkia knygų skaitytojus mėgėjus, o ne bibliofilus kolekcininkus, todėl daugiau yra pasyvūs idėjiniai bibliofilijos judėjimo rėmėjai, iš esmės nedarantys įtakos bibliofilinių leidinių radimuisi. Vis dėlto kai kurių Lietuvos kolekcininkų bibliofilų pradėta leidybinė savo kolekcijų viešinimo veikla rodo, kad galima sėkmingai jungti verslo, kolekcionavimo ir meno sklaidos tikslus. Tvirtindami, kad šiandienos bibliofilinė leidyba yra Lietuvos leidybos paraštėse, turime sutikti, kad tam tikrų viltingų ženklų vis dėlto esama.