English (United Kingdom)

https://curated-unify.zendy.io/wp-json/zendy-region/v1/featured_content/oa?rat=en

https://curated-unify.zendy.io/wp-json/zendy-region/v1/highlighted_journal/

Global: Zendy Plus annual

Presents the access of premium content as premium feature

Premium Content

Presents the keyphrase highlighting as premium feature

Keyphrase Highlighting

Presents the summarisation as premium feature

Summarisation

Insights

Presents the pdf analysis as premium feature

PDF Analysis

Presents the zaia usage as premium feature

ZAIA

Global: Zendy Tools annual

Global: Zendy Free Plan

Global: Zendy Tools monthly

Global: Zendy Plus monthly

Viešosios erdvės stebėseną (monitoringą) atlieka valstybės saugumu besirūpinančios tarnybos. Po Pirmojo pasaulinio karo Rytų ir Vidurio Europos valstybės (išskyrus Čekoslovakiją) pasuko diktatūros keliu, todėl saugumo tarnyboms buvo suteikiama vis daugiau įgaliojimų. Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos 1926–1940 metų autoritarinio režimo vidaus politikoje svarbus vaidmuo teko slaptosioms tarnyboms. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Kriminalinės policijos valdybą 1933 m. perorganizavus į Valstybės saugumo departamentą (toliau – VSD), buvo išplėstos naujosios institucijos funkcijos. Departamento veiklos galių išplėtimą skatino nestabili politinė padėtis Europoje, didėjanti įtampa su Lietuvos kaimynais Lenkija, Sovietų Sąjunga ir Vokietija. Didžioji dalis VSD vidinių veiklos nuostatų ir dokumentų buvo perimta iš Kriminalinės policijos valdybos ir Krašto apsaugos ministerijos, bet naujasis VSD statutas, pasirašytas 1934 m. kovo 3 d. direktoriaus Jono Statkaus ir patvirtintas vidaus reikalų ministro Stepono Rusteikos, buvo kokybiškai naujas Lietuvos slaptųjų tarnybų kūrimo etapas. VSD vienas iš pagrindinių uždavinių buvo viešosios erdvės stebėsena ir kontrolė. Vidaus ir užsienio spaudos peržiūra, vykdyta Kriminalinės policijos pirmojo (Politinio) skyriaus, buvo pavesta VSD Spaudos skyriui. Cenzūros funkciją departamentui 1933 m. perdavė Krašto apsaugos ministerija, kurioje buvo panaikinta cenzoriaus pareigybė. Įkūrus VSD, Spaudos skyrius kartu su kitais spaudos cenzūros funkcijas vykdančiais pareigūnais apskričių viršininkais ir karo komendantais bei valstybės vadovais Ministru Pirmininku ir vidaus reikalų ministru buvo pagrindinės Lietuvos spaudos gyvenimą formuojančios institucijos.

SPAUDOS GYVENIMO STEBĖSENA IR KONTROLĖ ANTANO SMETONOS AUTORITARINIO REŽIMO METAIS